Tikėk amžinu gyvenimu.
Tekstai su žyma ‘užuojauta’
***
Labai užjaučiame Tave netekties valandą. Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai, o žodis „niekada“ vis žeidžia tolstant praradimui.
***
Liūdėsit Jūs, bet laikas gydys skausmą – Brangaus žmogaus juk niekas negrąžins. Tušti namai švies netektim iš tolo, Nors grįžti ten skubėsit su viltim.
***
Jus palietė tamsa ranka vėsia – Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai…
***
Visada mama liks su Jumis, Nors žodžiais ir neprakalbės: Pavasarį – žieduos švelniuos, Rudenį – lapų šlamesy.