Tekstai su žyma ‘V.Šekspyro eilės’

***

Mes – ne viena būtybė. Mudu klydom. Tai kas, kad meilė mudviejų – viena. Nuo šios minutės niekad savo ydom Tavęs nebeapsunkinsiu, gana. Nors vienas jausmas valdo mus abudu,- Per daug mes turim skirtingų bėdų : Jos gal nesunaikina meilės grūdo, Bet atima tiek laimės valandų. V.Šekspyras

***

Nejaugi dėl manęs tu abejoji ! Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau ! Aš atsidavusi tau. Širdis manoji Su tavimi suagus kaip anksčiau. V.Šekspyras

***

Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada, Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda. V.Šekspyras

***

Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno: Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau Ir vien apie Tave, brangusis mano. V.Šekspyras

***

Idant tavęs pasaulis nepriverstų sakyt, kodėl buvau aš tau brangi, Tu mūsų meilės nebekelk iš karsto, pamiršk visai, kad buvo dar jinai. V.Šekspyras

***

Ne, meilės būdo niekas nepakeis Jinai visus paverčia neregiais. V.Šekspyras

***

Kaip man prailgsta pilko kelio juosta Kaip aš nenorom traukiu į namus Kaip mintyse skaičiuoti nusibosta kiek mylių begalinių skiria mus. V.Šekspyras